Fuzariozė grūduose: ką parodė 2026 metų derlius ir kada gali padėti ozonavimas?

Fuzariozė grūduose 2026 metais tapo viena rimčiausių Lietuvos augalininkystės problemų. Dalis kviečių prarado maistinę vertę, buvo priskirti žemesnei kokybės klasei, o kai kurių partijų supirkėjai apskritai nenorėjo priimti. Tačiau matomas grybo pažeidimas – tik viena problemos dalis. Kita, gerokai pavojingesnė, yra Fusarium genties grybų gaminami mikotoksinai, tarp jų – deoksinivalenolis, dažniau vadinamas DON.Šių metų situacija dar kartą parodė nemalonią tiesą: vizualiai sveiki grūdai nebūtinai turi mažą DON koncentraciją, o aiškiai matomi fuzariozės požymiai ne visada reiškia, kad nustatyta DON riba bus viršyta. Todėl sprendimų negalima rinktis vien pagal grūdų spalvą ar bendrą jų išvaizdą.Vienas iš po derliaus nuėmimo taikomų metodų yra grūdų ozonavimas. Lietuvoje jau naudojami mobilūs ozonatoriai, kuriais tam tikromis sąlygomis pasiekiamas apčiuopiamas rezultatas. Vis dėlto mobilumas turi savo kainą: kai ozonas gaminamas iš aplinkos oro, įrenginio našumui didelę įtaką daro oro drėgnumas, temperatūra ir paties tiekiamo oro sudėtis.Tai nereiškia, kad mobilus ozonatorius neveikia. Tai reiškia, kad vien generatoriaus techninėje lentelėje nurodyto našumo nepakanka, norint žinoti, kokią ozono dozę iš tikrųjų gavo grūdai.

Kodėl fuzariozė grūduose šiemet tapo tokia rimta problema?

Fuzariozė javus pažeidžia dar lauke. Jos plitimui palankūs drėgni orai javų žydėjimo ir brendimo metu. Užkrėstas derlius vėliau patenka į elevatorių, bokštą, sandėlį ar transporto priemonę, tačiau po derliaus nuėmimo nebegalima pakeisti to, kas jau įvyko varpoje.Galima sumažinti gyvybingų Fusarium grybų kiekį, stabdyti tolesnį jų vystymąsi ir, esant tinkamoms sąlygoms, mažinti dalies mikotoksinų koncentraciją. Tačiau negalima fiziškai atkurti jau pažeisto grūdo ar automatiškai grąžinti jam prarastos maistinės kokybės.2026 metų derliaus problema ūkiams ypač skaudi dėl kelių priežasčių:

• fuzariozės pažeistų grūdų aptikta daugiau nei įprastai;
• padidėjęs DON kiekis nustatomas ir partijose, kurios iš pirmo žvilgsnio neatrodo stipriai pažeistos;
• kokybės neatitinkantys maistiniai kviečiai gali būti perkeliami į pašarinių grūdų kategoriją;
• esant didesnei taršai, grūdų realizavimo galimybės dar labiau susiaurėja;
• sprendimą reikia priimti greitai, tačiau kiekvienos partijos būklė, drėgnis ir užterštumas skiriasi.

Prieš pasirenkant bet kokį apdorojimo būdą pirmiausia būtinas reprezentatyvus laboratorinis tyrimas. Reikia atskirai nustatyti Fusarium užkrėstumą ir DON koncentraciją. Vienas rodiklis nepakeičia kito.

Dažniausia klaida – ozono dozę vertinti pagal ozonatoriaus galią

Praktikoje dažnai klausiama: kokio galingumo ozonatorius grūdams reikalingas 15, 500 ar 14 000 tonų kviečių?Vien grūdų masės atsakymui nepakanka.Ozono generatoriaus našumas, nurodomas gramais per valandą, pasako, kiek ozono įrenginys gali pagaminti nustatytomis sąlygomis. Tačiau tai nepasako, kokia koncentracija pasieks viršutinį grūdų sluoksnį. Patekęs į grūdus ozonas reaguoja su dulkėmis, organinėmis medžiagomis, mikroorganizmais ir pačiu grūdo paviršiumi. Pirmieji sluoksniai sunaudoja dalį tiekiamo ozono, todėl gilesnėje talpoje jo skvarba nevyksta akimirksniu.Todėl svarbūs ne tik generatoriaus gramai per valandą, bet ir:

• grūdų sluoksnio aukštis ir tankis;
• grūdų drėgnis bei temperatūra;
• pradinis užterštumas ir dulkių kiekis;
• oro srautas ir jo pasiskirstymas;
• ventiliacijos kanalų išdėstymas;
• slėgio nuostoliai grūdų sluoksnyje;
• ozono koncentracija įėjime ir išėjime;
• laikas, per kurį ozonas prasiskverbia per visą grūdų masę.

Jeigu matuojama tik koncentracija prie ozonatoriaus išėjimo, nežinoma, kokią realią dozę gavo grūdai. Patikimesnis rodiklis yra koncentracija ore, kuris jau praėjo per visą grūdų sluoksnį.

Mobilūs ozonatoriai veikia, tačiau rezultatas priklauso nuo oro

Mobilus ozonatorius ūkiui patogus tuo, kad jį galima perkelti prie skirtingų bokštų, sandėlių ar transporto priemonių. Nereikia kiekvienai talpai įrengti atskiro generatoriaus, o ozoną galima tiekti per esamą aeracijos sistemą.Tokie įrenginiai jau naudojami praktikoje ir tinkamai sujungti su grūdų ventiliacijos sistema gali sumažinti mikrobiologinį užterštumą. Problema atsiranda tada, kai iš mobilumo tikimasi tokio pat proceso stabilumo kaip iš stacionarios technologinės linijos.Kai ozonas gaminamas tiesiai iš aplinkos oro, generatorius gauna ne vien deguonį. Į jį patenka azotas, vandens garai, dulkės ir kiti ore esantys teršalai. Keičiantis orams, keičiasi ir tiekiamo oro savybės.Padidėjusi drėgmė mažina koronos išlydžiu gaminamo ozono išeigą. Be to, elektrinio išlydžio zonoje esantis azotas gali dalyvauti susidarant azoto oksidams. Esant drėgmei, gali formuotis koroziją skatinantys azoto rūgšties junginiai. Tai mažina proceso efektyvumą, trumpina kai kurių komponentų tarnavimo laiką ir apsunkina tikslios ozono dozės kontrolę.Šaltą ir sausą dieną pamatuotas mobiliojo įrenginio našumas nebūtinai kartosis šiltą bei drėgną dieną. Jeigu ozono koncentracija proceso metu nematuojama, operatorius gali matyti veikiantį įrenginį, tačiau nežinoti, ar grūdams tiekiama tokia pati dozė kaip ankstesnio apdorojimo metu.

Kuo skiriasi stacionarus ozono generatorius?

Stacionarus ozono generatorius skirtas ne vien didesniam našumui. Esminis skirtumas – kontroliuojamas ozonui gaminti tiekiamų dujų paruošimas.Pramoninę oro paruošimo sistemą gali sudaryti:

• oro kompresorius;
• mechaniniai ir smulkieji filtrai;
• drėgmės separatorius bei sausintuvas;
• deguonies generatorius;
• srauto, slėgio ir deguonies koncentracijos kontrolė;
• ozono koncentracijos matavimo bei automatinio reguliavimo įranga.

Deguonies generatorius iš aplinkos oro atskiria didžiąją dalį azoto ir ozono moduliui tiekia koncentruotą, filtruotą bei išsausintą deguonį. PSA tipo deguonies generatoriuose jo koncentracija įprastai siekia apie 90–95 procentus, tačiau tikslus rodiklis priklauso nuo konkrečios sistemos ir darbo režimo.Paruošto deguonies naudojimas leidžia gauti didesnę ir stabilesnę ozono koncentraciją bei sumažina aplinkos oro drėgmės poveikį generatoriui. Kadangi į išlydžio zoną patenka gerokai mažiau azoto, taip pat mažinama nepageidaujamų azoto junginių susidarymo rizika.Tačiau ir čia svarbi riba: oro paruošimo sistema stabilizuoja ozono gamybą, bet pati savaime negarantuoja vienodos koncentracijos visame grūdų bokšte. Tam dar reikia tinkamai suprojektuoto oro paskirstymo, pakankamo slėgio, matavimo taškų ir proceso valdymo.Daugiau apie pramoninių sistemų veikimo principus galima rasti „Guolin“ ozono technologijų apžvalgoje.

Praktinis 15 tonų kviečių bandymas: fuzariozės rodiklis sumažėjo nuo 7 iki mažiau nei 1 proc.

Vieno praktinio bandymo metu į grūdų priekabą buvo supilta 15 tonų kviečių. Priekabos apačioje išvedžioti perforuoti ventiliacijos vamzdžiai, per kuriuos ozono ir oro mišinys buvo tiekiamas į grūdų sluoksnį.Prieš apdorojimą laboratorijoje nustatytas 7 procentų Fusarium užkrėstumo rodiklis. Po poveikio ozonu jis sumažėjo iki mažiau nei 1 procento.Rezultatas parodė, kad tinkamai paskirsčius ozoną galima reikšmingai sumažinti Fusarium užkrėstumą ne tik laboratoriniame mėginyje, bet ir didesniame grūdų kiekyje. Vis dėlto apdorojimo režimo negalima automatiškai perkelti į kitą priekabą, bokštą ar sandėlį. Didėjant grūdų kiekiui ir sluoksnio aukščiui, keičiasi oro pasipriešinimas, ozono skverbimosi laikas ir jo pasiskirstymas.Fuzariozės rodiklio sumažėjimas nuo 7 iki mažiau nei 1 procento reiškia, kad užkrėstumas sumažėjo daugiau kaip 85 procentais. Toks pokytis rodo, kad pasirinkta ozono padavimo schema ir poveikio režimas užtikrino pakankamą kontaktą su grūdais. Bandymas tapo praktiniu pagrindu toliau vertinti ozonavimą didesnėse grūdų saugyklose, kuriose galima panaudoti esamus ventiliacijos kanalus.

Kada pakanka mobilaus ozonatoriaus?

Mobilus įrenginys gali būti racionalus pasirinkimas, kai:

• apdorojamos kelios atskiros ir palyginti nedidelės talpos;
• ozonavimas atliekamas periodiškai, o ne kaip nuolatinio proceso dalis;
• ūkyje yra veikianti aeracijos sistema;
• galima kontroliuoti tiekiamo oro drėgmę arba darbus planuoti palankiomis sąlygomis;
• matuojama faktinė ozono koncentracija, o ne remiamasi vien generatoriaus nustatymu;
• priimtinas ilgesnis ir nuo aplinkos sąlygų priklausantis apdorojimo laikas.

Mobilus ozonatorius nėra „blogesnis“ vien dėl to, kad naudoja aplinkos orą. Jis tiesiog turi daugiau kintamųjų, kuriuos reikia stebėti. Problema prasideda tada, kai šie kintamieji ignoruojami.

Kada verta rinktis stacionarią sistemą?

Stacionari sistema labiausiai pagrįsta tada, kai ozonavimas tampa nuolatine grūdų saugojimo proceso dalimi. Jos paskirtis – ne tik pagaminti daugiau ozono, bet ir užtikrinti pakartojamą jo koncentraciją, kontroliuojamą tiekimą bei galimybę vieną sistemą naudoti kelioms grūdų talpykloms.Vienas ozono gamybos mazgas gali būti integruotas į elevatoriaus infrastruktūrą ir ozonui atspariais vamzdynais sujungtas su atskiromis talpyklomis. Automatinės sklendės leidžia pasirinkti, į kurią talpyklą ozonas tiekiamas konkrečiu metu, nustatyti skirtingus veikimo režimus ir procesą valdyti centralizuotai. Taip nereikia prie kiekvienos talpyklos statyti atskiro ozonatoriaus ar įrangos perjungti rankiniu būdu.Stacionarią sistemą verta rinktis, kai:

• apdorojami dideli arba nuolat besikeičiantys grūdų kiekiai;
• vienas ozono gamybos mazgas turi aptarnauti kelias elevatoriaus talpyklas;
• reikalingas pakartojamas ir kontroliuojamas technologinis režimas;
• ozonavimas integruojamas į elevatoriaus ar grūdų saugyklos automatiką;
• ozono gamyba neturi priklausyti nuo aplinkos oro drėgmės ir temperatūros;
• reikalingas automatinis ozono koncentracijos, dujų srauto ir slėgio valdymas;
• numatomi keli matavimo taškai, proceso stebėjimas ir duomenų registravimas;
• įrangos prastova arba nepasiektas apdorojimo rezultatas kainuotų daugiau nei oro paruošimo ir automatinio valdymo sistema.

Projektuojant centralizuotą sistemą įvertinami vamzdynų ilgiai, slėgio nuostoliai, kiekvienos talpyklos aeracijos galimybės ir ozono koncentracija tolimiausiuose matavimo taškuose. Tai leidžia ozoną paskirstyti pagal realų poreikį ir kontroliuoti ne tik jo gamybą, bet ir faktinį patekimą į apdorojamą grūdų masę.Stacionaraus sprendimo tikslas nėra vien pagaminti daugiau ozono. Jo tikslas – kiekvieno ciklo metu pakartoti kuo panašesnes sąlygas, aptarnauti kelias talpyklas ir turėti duomenis, parodančius, kas iš tikrųjų vyko grūdų sluoksnyje.Galimus įrenginius galima peržiūrėti skiltyje ozono generatoriai ir kita ozonavimo įranga, o pritaikymo variantus – puslapyje ozonavimo sprendimai pramonei ir žemės ūkiui.

Ko reikia prieš pradedant grūdų ozonavimą?

Prieš parenkant įrangą reikėtų atsakyti bent į šiuos klausimus:

• kiek tonų ir kokio tipo grūdų bus apdorojama;
• koks grūdų sluoksnio aukštis;
• koks pradinis drėgnis ir temperatūra;
• koks nustatytas Fusarium užkrėstumas;
• koks pradinis DON kiekis;
• kokia aeracijos sistemos oro išeiga ir slėgis;
• kaip išdėstyti oro kanalai;
• kur bus matuojama ozono koncentracija;
• ar grūdai skirti maistui, pašarams, sėklai ar perdirbimui.

Be šių duomenų galima pasiūlyti galingą ozonatorių, bet negalima patikimai suprojektuoti proceso.

Dažniausiai užduodami klausimai apie grūdų ozonavimą

Ar ozonavimas gali sumažinti fuzariozę grūduose?

Taip. Ozonas veikia Fusarium genties grybus ir gali reikšmingai sumažinti grūdų užkrėstumą. Praktinio 15 tonų kviečių bandymo metu fuzariozės rodiklis sumažėjo nuo 7 iki mažiau nei 1 procento. Rezultatui svarbi ne tik ozono koncentracija, bet ir tolygus jo paskirstymas visame grūdų sluoksnyje.

Kokia ozono koncentracija reikalinga fuzariozei grūduose mažinti?

Moksliniuose kviečių tyrimuose reikšmingas poveikis Fusarium grybams nustatytas naudojant maždaug 60 ppm ozono koncentraciją. Didelėje grūdų talpoje svarbu vertinti koncentraciją ne tik prie ozonatoriaus, bet ir kontroliniame taške už grūdų sluoksnio. Taip galima nustatyti, ar ozonas prasiskverbė per visą apdorojamą grūdų masę.

Kiek laiko reikia ozonuoti grūdus?

Tyrimuose su kviečiais dažnai taikomas mažiausiai 120 minučių poveikis, kai tikslinė ozono koncentracija jau pasiekta grūdų sluoksnį paliekančiame ore. Bendras įrenginio veikimo laikas gali būti ilgesnis, nes pradžioje ozonas reaguoja su dulkėmis, mikroorganizmais ir grūdų paviršiumi. Trukmė priklauso nuo grūdų kiekio, sluoksnio aukščio, drėgnio, oro srauto ir ventiliacijos sistemos.

Kuo skiriasi mobilus ir stacionarus ozonatorius grūdams?

Mobilus ozonatorius gali būti perkeliamas tarp skirtingų bokštų, priekabų ar sandėlių, todėl tinka periodiniam naudojimui. Stacionarus ozono generatorius komplektuojamas su oro paruošimo sistema, deguonies generatoriumi, filtrais ir sausintuvu. Tai leidžia sumažinti oro drėgmės įtaką ir stabiliau kontroliuoti ozono gamybą.

Ar grūdų ozonavimui galima naudoti esamą aeracijos sistemą?

Dažniausiai galima, jeigu aeracijos sistema užtikrina pakankamą oro srautą ir tolygų jo paskirstymą. Prieš prijungiant ozonatorių reikia įvertinti ventiliatoriaus našumą, slėgį, kanalų išdėstymą ir grūdų sluoksnio aukštį. 15 tonų kviečių bandymo metu ozonas buvo sėkmingai tiekiamas per priekabos apačioje įrengtus ventiliacijos vamzdžius.

Išvada: ozonas gali padėti, bet tik kontroliuojant procesą

Fuzariozė grūduose nėra problema, kurią galima išspręsti vien įjungus ozonatorių nustatytam valandų skaičiui. Ozonavimas gali sumažinti Fusarium gyvybingumą ir tam tikromis sąlygomis mažinti DON koncentraciją, tačiau rezultatą lemia reali ozono dozė, jos pasiskirstymas ir kontaktas su visa grūdų mase.Mobilūs ozonatoriai tinka periodiniams darbams ir gali duoti gerą rezultatą. Tačiau naudojant aplinkos orą jų našumas labiau priklauso nuo drėgmės, temperatūros ir oro paruošimo. Stacionarios sistemos su deguonies generatoriumi, filtrais ir sausintuvu leidžia stabiliau gaminti ozoną bei tiksliau valdyti procesą, ypač kai apdorojami dideli grūdų kiekiai.Teisinga darbų seka prasideda ne nuo įrangos pirkimo. Pirmiausia atliekami Fusarium ir DON tyrimai, įvertinama aeracija, pasirenkami ozono matavimo taškai ir atliekamas kontroliuojamas pilotinis bandymas. Tik tada galima spręsti, kokios galios ir kokio tipo sistema ekonomiškai pagrįsta visam ūkiui.Norėdami įvertinti konkrečią grūdų saugyklą, bokštą ar aeracijos sistemą, susisiekite su „Guolin Lietuva“. Daugiau praktinių publikacijų apie ozono naudojimą rasite skiltyje straipsniai apie ozono technologijas.

Šaltiniai

• 2026 metų grūdų derliaus kokybė ir fuzariozės paplitimas Lietuvoje
• Effect of Ozone Treatment on Deoxynivalenol and Wheat Quality
• Ozone treatment efficiency on Fusarium graminearum and deoxynivalenol degradation
• Advances in ozone technology for preservation of grains and end products
• Application of ozone for degradation of mycotoxins in food: a review